kas ko kam ką kuo

kas ko kam ką kuo
2 kas, ko, kam, ką, kuo adv. 1. kiek, kiek daug (klausimui, nustebimui reikšti): Kas bėr pirtyje? Ne kas daug J. Kas žmonių susirinko – pilnas kiemas! Ėr. Kas obuolių, vyšnių: šakos lūžta! Šts. Kas uogų turguo (turguj) – pilni krežiai! Als. Žiūrėk, kas čia kiaušinių! Alv. Kas žmonių gatvės! Brž. Kas grūdų, nėra kur pilti! . Žiūrėk, kas žuvies ežere! . Veizėk – štai, kas linų nerautų po laukus! Šts. Kas te juokų žmonėm! Rd. Kas ėsenos gyvuliams! KlvrŽ. O kas te jiems kalbos buvo! Kp. Valytei kas juoko, kad kalvis adatą nukalė! Pc. Nueikit į salą, kas ten gervuogių! Skr. Ale kas daug grūšių! Pc. Jų ten trys ar kas buvo . Kàs čia svieto! A.Baran. Kas pinigų išėjo! A.Baran. Kas te visiem džiaugsmo ir linksmybės! BM19. Kas buvo verksmo ir šauksmo, už vis motinos, negaliu nė apsakyti M.Valanč. Tai mat kas čia poezijos! Blv. Guli kaip maišas, ir kas iš tavęs naudos? . Ne tiek buvo putino uogelių, kas nukrito mano ašarėlių (d.) Pšl. Ne tiek malimo, kas verkimo, ne tiek miltelių, kas ašarėlių (d.) Ds. Nėr tiek ant medžių lapų, nė ant žemės žolių, kas ant manęs jaunos netikrų žodelių DvD332. Kas čia tų linų (nedaug) – neapsimoka pirtis Vlkv. Kas čia tos dienos (trumpa) . Yra dvi žuvi, bet kas tatai tarp tiek žmonių? BPI316. Ko čia kašto reiks! A.Baran. Ko gėrybės būta! Ds. Ko jis pinigo suima Všk. Kad ne bitys, žiūrėk, ką vakar būtumėm padirbę Grž. Po kam parduodi rugius? Ds. Po kám laikai rėtį, ar brangus? J. Ką prašai už tą mažiuką? Jrk24. O ką nori už savo ožką? BsPI16. Dabok, ką nupjoviau Mlt. Ką aš neieškojau, o neradau Šts. Ką vežė daktarus, ką vežė gydytojus, nieks nebepagydė Šts. Nei ką truksim šieną sugrėbt, nei nieko Lp. Pasakyk, seserėle, kam rūta kaštuoja, žalioji rūtelė kaip brangiai auginta? JV546. Ką mums rūp Plaučiūns (jis mums visai nerūpi)! K.Donel. ^ Ne tiek ponaičių, kas patalaičių (siena ir samanos) Ss. 2. kaip: Ten yr vyras kas vien reikiant Plt. Būdinkas kas reik Šts. Davė saiką kas vien reikiant . Maišai buvo nemaži: kas yr maišai (kas vien maišai) Šts. Javai ko dūmas (puikūs) Pp. Ką bematant sugrįžk Ds. Žiūrėk, kad tu man ką beregint sugrįžtum Ds. Kū̃ (kuo) ir neapkyr tau šnekėt? J. 3. kodėl: Kas tu vandens neprilydei kokį viedrą? Als. Kas man buvo neatminti, kur pinigus dėjau! Šts. Sūnali, kas neprabilsti ką norint? . Ko tu taip šūkauji? J.Jabl. Ko pasilikai? Žem. Ko grauži kaip voverė: dantis išsilauši! Grž. Ko čia spiries kaip ožka, vedama turgun Ds. Ko buvo jiems peštis tarp savęs Grž. Ko stebys kaip driežas į gegužę? VP24. Ko taip gailiai verki, motinėle brangi? BM448. Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino A.Baran. Oi berneli, tu berneli, ko nebuvai pas tėvelį? Kp. Ko vėjai pūtė, ko girios ūžė, ko naujos staklelės seklyčioj skamba? Niem1. Mergyte jaunoji, o ko papykai? JD675. Ko būsiu linksma, jaunasis berneli, kad už seno liepia eiti JD576. Kam tu tai darai? K. Kám atsitauškinai kaktą, t. y. atidarei kaktą? J. Kám makini į pelkę, t. y. murdai? J. Pykau, kám jis geria J. Kam auniesi, ar eisi kur? J.Jabl. Kam tu jam rašai, dirbi? J.Jabl. Visi jį barė, kam davęs tokią laisvę vaikams J.Jabl. Kam tas kelias, kas juo važiuos? P.Cvir. Lazdynai, lazdynai! kam gaidžiukui kelnytes perplėšei? – O kam mane ožka pagraužė! (ps.) J.Jabl. Kam sudavei jam per galvą? Grž. Kám tu jį rušini? Jnšk. Pykau, kám jis geria Sv. Močiute mano, senoji mano, kam mane mažą valio[je] auginai? JD1226. Ui strazde, strazdeli, kam tavo patelė su manim lakioja į kviečių dirvelę? KlpD3. Ar kur josi, broleli? kam balnoji žirgelį? LB137. Kam sumainei žiedelius ant baltų rankelių Sn. Oi, tu rūta, rūta, kam užaugai drūta? NS77. Karklyno žvirbleli, kam tu susukai ne vietoj lizdelį Tl. Kam šėrei žirgelį, kam šveitei kardelį, kur josi, broleli, baltas dobilėli? JD1123. Kam tą lazdą kirstų, kad nepasiremtų Lg. Jei nenori, kad kitas žinotų, tai kam ir pasakoti Sim. Kam tau buvo sakyt, kad aš turiu pinigų Ds. Kam juokies, žioply, girdėdams mandagų žodį? K.Donel. Nu tai kam tu jį mušei? . Kam čia stovite per visą dieną pateikaudami? SPI317. Kam tu mane apleidai? DP173. Kam tas dienas ... švenčiame? DP190 (paraštėje). Kam tau adata? Zt. Kam tu būsi! (atsako kur siunčiamas, kai nenori eiti) Db. Maž jau šito[ji] daina yra užrašyta, tai kam ji ir rašyt daugiau Dkšt. Kam papliauškos: nestovi mergos namie, vis išsirietusios naktimis Ggr. O ką aš žaliuosiu žiemą vasarėlę, seselė nesėjo ten, kur aš norėjau (d.) Vlkv. Ką jūs liūdit, jaunosios seselės? JV196. Ką aš ėsiu žalią žolę? NS93. Ką tu, Krysiute, verki? MPs. Ką aš čia stoviu kaip beprotis? . ^ Kám būtų tinginys (nebūtų tinginys): ir kelią su koja rodo Als. Ko aklas verktų, kad jis kelią matytų .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • visa kas — vìsa kàs pron. def., vìsa kas GrvT15,69, 96, Jdp, Dsn, visa kàs LD321(Klt, Lkm), Adm viskas: Visa kàs aišku DŽ1. Visa kõ turi DŽ1. Vìsa kas kap nulėta DrskŽ. Po visa ko Ser. Visa kõ buvo, tai pripratau gyventi Žg. Ir tau bus visa kõ, ko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daug kas — daũg kas pron. indef., daug kàs DŽ, daũg kàs Rdm daugelis, tūlas, nevienas: Daũg kas gali padaryt Kp. Žmogus daũg ko norėtum Vlkv. Daũg kam daviau Kp. Apie daũg ką čia mes pašnekėjom Pn. Su daũg kuo susitinku Pn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • visas kas — vìsas kàs pron. def. Grz, Bdr viskas: Tu (saule) viso ko pradžia ir pabaiga Vd. Nenori viso ko sakyti J.Jabl. Kiek neišprašęs parsitempei viso ko, ar skaičiavai? J.Balt. I laikraščius skaitau, vìso kõ, mat kaip išsimokiau prieš mirtį Všk. Iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • su — 1 sù praep. su instr. R, R411, MŽ, Sut, K, M, J, NdŽ, KŽ I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tas — tàs (tùs LD313(Pns, Lp, Kb), Mrk, tàsis, tasaĩ; R, MŽ, tasaĩn, taseñ), tà (to LD311, LKGI713(Skp, Pnd, Plš), toj Lzd, toji, tojė̃, ton (tõn?) LD433, tonai LD432) pron. demons. K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD369, H, R, MŽ, Sut, N, L, pl. tiẽ (tie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pataisyti — Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652 1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisyk J. Žiūrėk, kad pataĩsęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • po — 1 põ praep. su gen., dat., acc., instr., adv. K; SD259, H, R I. vietos ir krypties santykiams žymėti. 1. su instr. rodant padėtį ar veiksmą apačioje, žemiau ko: Po suolu guli šuva J. Po sniegu linai gulia J. Po ledu žuvys laksto Vlž. Mano žmogus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šeimininkas — šeiminiñkas ( nỹkas), ė smob. (2) Š, Rtr, BŽ515, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. Grv(nj.) šeimos galva (vyras arba žmona): Atėjus į svečius, pirmiausia sveikinamasi su namų šeimininke, paskui su šeimininku rš. Tą naktį namų šeimininkės gimęs vaikelis J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”